2020 sausio 22 d. #4

🌺2020 Sausio 22 d.🌺

Klausimai:

<3 Kaip reikia pamiršti buvusį vaikiną, jei atrodo viskas primena jį. Nuo išsiskyrimo praėjo daugiau nei pusę metų. Jis buvo pirmasis vaikinas, su kuriuo jaučiausi, kad būsiu drauge ir sukursim šeimą. Šiuo metu turiu kitą vaikiną, bet vistiek prisimenu pirmąjį, tačiau noriu jį pamiršti ir paleist. Vis kai prisimenu jį, kartoju sau “atleidžiu tau, paleidžiu tave būti laimingesniu” po kiek laiko pasijaučiu geriau. Bet tai nepadeda jo pamiršti. Gal galėtumėte patarti kaip pamiršti buvusį ir kurti darnius santykius su nauju vaikinu?

<3 Man 39 metai, esu issiskyrus, turiu du vaikus, dirbu pilna diena, gyvenu ne Lt., giminiu cia neturiu. Rutina namuose ta pati, isvaziuojam 7:30, griztam 18:00. Taip kiekviena diena, vaikai tarpusavy nesutaria ir pastoviai mama, mama, tam, kad spresciau ju gincus, bet nei vienas nenusileidzia. Tas mama man skamba blogiau nei keiksmazodis. Kad negirdeciau ju pykciu va ir dabar sedziu virsuj kambari, nes norisi abu papurtyti gerai. Kol parasiau, mama isgirdau dar kokia 50 kartu, kaip neisproteti tokioj situacijoje? kaip elgtis? Manes visiskai neklauso. Jiems 12 ir 6m. Ypac viskas pablogejo po skyrybu, nes jie abu laiko mane kalta, kad teti isvariau, cia ex. jiems taip pasake. Va ir dabar neiskenciau pasakiau vyresniai, kad ryt neis pas drauge, del to jog pries tai jai pasakiau, kad nenoriu girdet pykciu ju, bet jie nesiliove, tai dabar pati blogiausia mama, duru trankymai ir t.t.

<3 Man 22. būdama 11 metu, mane apgavo telefoniniai sukčiai. Nuo to laiko kokius 3 metus net negalėjau žiūrėti į laidinį telefoną ir į skambučius leisdavau atsakyti savo sesei. Laikui bėgant, persilaužiau, bet vis dar turiu baimę kam nors skambinti, klausti, atsiliepti į žmonių skambučius kurių nepažįstu… Kaip save prisiversti paskambinti, nelaukius 20 min kol susikaupsiu ir pasiruošiu, ką sakyti? Taip pat tęsiant, tėtis grįžęs ir sužinojęs visą istoriją ir pamatęs išvartytus namus, tiesiog buvo pakraupęs, neturėjo kur dėtis, lakstė už galvos susiėmęs, smarkiai ant manęs šaukė, Tačiau nemušė. Bet jo reakcija dar iki šiol mane labai veikia, prisiminusi verkiu. Jaučiuosi sukėlusi jam didelį emocinį skausmą, šoką. Ir dar faktas, kad tada buvome nusipirkę naujus namus ir pinigai buvo skirti jam suremontuoti, tačiau padariusi šią klaidą, jaučiu kaltę dar ir dėl to, kad jis jaunyn neina, ir vis matant kaip jam šiuo metu darosi vis sunkiau tą namą tvarkyti, man norisi jam kažkaip atpirkti savo veiksmus. Gyvename skirtinguose miestuose, nuvažiavusi padedu kaip galiu. Tačiau nežinau kaip atpirkti savo elgesį, vis dar negaliu išeiti iš šios kaltės, nerimo kad turiu kažką daryti, baimės jausmo.

<3 Esu 30 metų moteris, mama. Galėčiau teigti, kad gyvenu sėkmingoje ir laimingoje santuokoje. Vyras rūpestingas, darbštus, gerbiantis. Sutariame taip pat gerai, kol neprieiname lovos reikalų. Nežinau, kodėl, bet arba nejaučiu fizinio kontakto arba jaučiu jį labai retai. Niekada nenoriu mylėtis, todėl arba išsisukinėju arba darau tai “iš reikalo”. Kur reikėtų ieškoti problemos ir sprendimo? Ar yra būtų, kaip atgaivinti tą fizinį potraukį, kuris išblėsęs labai seniai.

<3 Prie šios grupės prisijungiau, kai pamačiau Jūsų paskaitą ” kaip nutraukti toksiškus santykius”, manau atpažinau santykių, kuriuose buvau modeli. Nesuvokiu kaip tai atsitiko, maniau, kad tai tikra ir stipri meilė. Dabar man 28 metai ir gyvenu pas mamą, neturiu darbo, atitrukau nuo draugių ir net pomegių, jokia veikla manęs nedžiugina, vos prisiverčiu išlipt iš lovos pavalgyti. Jaučiuosi savo gyvenime padariusi didelį žingsnį atgal.Esu is nedidelio miestelio, mano draugas kaunietis, draugavome metus, kartu gyvenome pusmetį. Draugas turi dukrą iš pirmos santuokos, todėl nusprendėm gyventi Kaune, aš išėjau iš darbo, ketinau įsidarbinti, kai apsiprasiu prie miesto,jo pajamos gan nemažos, todėl neskubejau. Kad jis yra iš pavydžių vyrų pastebėjau dar santykių pradžioje, bet to nesureikšminau. Kučių naktį susipykome, man neramu, nes jis paranojiškai įsivaizduoja, kad aš jį apgaudineju, perskaitė mano telefone susirasinejimą su kolega apie darbą, supyko, pradėjo prikaišiot visus mano draugus, kurie buvo prieš jį, visas širdutes uždėtas vaikinų po mano nuotraukomis, visus žvilgsnius į mane,net nepažįstamu vyrų parduotuveje….Kaledų rytą išvažiavo is mano mamos namų, neatsisveikinęs, tik parasęs žinutę, kad atvažiuočiau susirinkti daiktų.Šventės buvo sugadintos visiems, nes visiems buvo gaila manęs verkiančios.Po savaites atvažiavo atsiprašyti, pripažino, kad yra kaltas, jam gėda dėl jo elgesio, kad supranta turintis problemų. Aš esu labai įskaudinta, pasakiau, kad man reikia laiko atsigaut, pagalvot, ką daryt, kad dar grižt į Kauną nenoriu. Jis supyko, išvaziavo, mane užblokavo visuose socialiniuose tinkluose, likau nieko nesupratus.Aš abejoju, kad priemiau gerą sprendimą negriždama, save kaltinu, atstumiau žmogų, kuris mane myli, tuo labiau man pačiai jo labai truksta.Daug prirašiau, stengiausi kuo trumpiau nupasakot situaciją, bet reikia patarimo.

<3 Kaip susitaikyti ir paleisti žmogų? Kaip priimti mirtį?

#skyrybos #prisirisimas #motinyste #pyktis #kalte #baime #netektis #santykiai #nerimas #saviverte #seksualumas #seksas #atleidimas #paleidimas