2021 Balandžio 21 d. #116

🌺2021 Balandžio 21 d.🌺

Anoniminiai klausimai:

😇Vargina artimo žmogaus skambučiai sakiau rašyk, tačiau vis tiek, pokalbio temos taip pat niūrios, pati jaučiu nuovargį, o tai dar labiau apsunkina.

😇 Ar taip gali būti,kad dėl to, jog visą gyvenimą gyvenant santuokoje, savo norus arba atidėdavau “kažkada”, arba jie būdavo nuslopinti (ne dabar, nėra pinigų,dabar negalim sau leist, aiśku ne visais atvejais),bet kokiu atveju viskas buvo tariamasi su vyru, viskas sprendžiama kartu. Dėl to ir nesiekiau galbūt kažko daugiau, nes to nereikėjo, o ko atrodo norėjau,užsimindavau tai būdavo kažkokie pasikalbėjimai,aptarimai ir abu nuspręsdavom,kad gerai, tebūnie, nes dabar negalim sau leist, nors mano manymu (ypač vėlesniu) dažnai galėjom,tiesiog reikėjo pakeist požiūrį<…>

😇Kokia gali būt priežastis kad kiekvieną rytą atsikeliu iš baimės? Kartais sapnuoju košmarus, bet dažniausiai jų neprisimenu. Kiek save pamenu, tiek taip ir prabudinėju, periodais tai praeina, ypač kai būnu geruose santykiuose , bet ir tai negarantuoja. Labai pavargau nuo šito, per paskutinį dešimtmetį prisimenu vos kelis mėnesius kai prabusdavau rami. Medituoju, bet ne kasdien, bandžiau raminamuosius, bandžiau varginti save sportu bet nuo šito tik užmiegu, o prabundu visvien panikoj, širdis kalatojasi, nesuprantu kodėl, nes gyvenu atrodo ramiai, streso nei darbe nei po darbo. Gal aš išvis jokio, net menkiausio streso negaliu ištverti?<…>

😇 Kartu mes jau daugiau 20 metų. Pradžia dar paauglystėje. Visada jam svarbiau buvo draugai ir vakarėliai, aš bandžiau tai “suprasti” ir prisitaikyti, aišku, visad norėjo, kad būčiau šalia. Ištekėjusi vėl atradau savo aistrą – hobį, kas jam pradžioj nepatiko, bet susitaikė, tačiau aš nebuvau “visad šalia”. Su viskuo susitaikė. Po to turėjau ir meilužį. Sužinojo, bet vėlgi susitaikėm. Dabar kaip ir viskas ok. Bet aš jo nebenoriu visai (jau apie 7 metai…). Jis nelaimingas, nes nori ir sako kad myli. <…>

😇 Meditacija 😇

‼️Kai kalbėjau apie žmogaus “pasirinkimą” gyvenimui, turėjau omenyje pakankamai gerus, ne toksiškus aukos-tirono santykius. ‼️

😇😇😇

Įkeliu šį klausimą čia iš anoniminių klausimų anketos, nes jis per ilgas skaityti per live transliaciją, kol perskaitai iki vidurio, pamiršti, kas buvo rašyta pradžioje Todėl, kas norės, tas perskaitys iki galo. O mano požiūris – komentare.

“Laba diena, Raimonda, noriu vel del sekso paklaust (atsiprasau, kad be lietuvisku raidziu, prisijungiau is darbo). Taip gaunasi, kad dvasinis ir sirdies rysis poroj turi but stipresnis nei fizinis? O ka daryt, jei as su savo partneriu (busimu, jei kada nors toki sutiksiu) noriu kurt ir vena ir kita, nes man vienodai svarbu yra ir viena ir kita, o zmones dabar kazkodel labai uzsicikline arba ant pirmo, arba ant antro dalyko? Visa gyvenima bandau atrast zmogu, su kuriuo galima butu vystyt ir dvasini rysi ir fiziologini, bet toks jausmas, kad vyrai arba nori tik sekso arba isvis bando ji pamirst (ypac tokie, kur atsigauna po ilgalaikiu santykiu), sako, kad seksas yra pervertintas.

As pati daug medituoju, vaziuoju I tylos retreatus, stengiuosi gyventi kuo samonigesni gyvenima, bet negaliu suvirskint tuos minties, kad seksas santykiuose nera svarbus, nes man jo reikia labai labai daug, visa gyvenima buvau tokia ir negaliu isivaziduot santykiu kai vyras manes nenori arba as jo nenoriu fiziskai. Ar cia tikrai demesio trukumas? Nes man nera blogai ir vienai kai as esu viena, tik tada as nesuprantu kam man pasonej vyras, kuris manes nenori fiziskai arba kurio fiziskai nenoriu as? Taip paciai nesuprantu kam man pasonej vyras, su kuriuo as neturiu dvasinio rysio, to artumo, apie kuri jus snekejot. Del to gaunasi kad as atmetu ir vienus, ir kitus, nes ieskau visko viename, ir per 30 metu gyvenimo nebuvau tokio zmogaus sutikus. Atrodo, kad zmones neturi kazkokio balanso, blaskosi is vieno krastutinumo I kita, ar man cia tik atrodo? Bando sekso neturejima “uzkimst” dvasinem knygom ir atvirksiai? Dazniausiai – atvirksiai: dvasingumo neturejima bando “uzkimst” sekso gausa, kas man irgi nera priimtina pratneryje. Bandziau mazint savo standartus ir bandyt vystyt santykius kur biski slubuoja arba dvasinis rysis arba seksas, ir taip gaudavosi, kad nieko nesigaudavo Jei as bandziau su partneriu sneket, gilintis, gerint kazka, tai jis dazniausiai uzsiverdavo: jam nereikejo arba stipraus dvasinio rysio, arba sekso. O as esu lygiai taip paciai nelaiminga santykiuose kur mazai sekso, kaip ir santykiuose kur nera dvasinio rysio.

Ar as per daug noriu is vieno zmogaus? Gal tokiu zmoniu daugiau nebuna? Gal as nesveika jei man reikia tiek daug sekso su partneriu? Gal man reikia atsikratyt to noro turet daug gero sekso santykiuose, nes net vyrai nuo manes pavargdavo? O kaip tada gyvent su zmogum, net jei su juo yra stiprus dvasinis rysis, o as kankinuosi del sekso trukumo, o vyrui tai nesvarbu, jam uztenka 3 kartu per savaite? Neprievartausiu gi as jo. O kai jokiu santykiu nera, tai as to sekso tiek ir nenoriu, noriu tik savo vyra, kuri myliu, todel labai sunku isbut salia zmogaus, jei tas zmogus nenori manes. Tokius santykius irgi turejau nutraukt, nes negaliu taip, jauciuosi tarsi kankinama. Is tikruju visuose santykiuose jauciausi tarsi kankinama, tarsi tik man kazkas netinka: tai man sekso per mazai, tai man reikia sneketis ir diskutuot per daug, toks jausmas kad cia tik as prie kazko kabinejuos, o kitiems gerai pasimylet karta per savaite ar karta per savaite pabendraut? As nesuprantu situ zmoniu, isvis jokiu zmoniu nesuprantu, gal man palikt ideja kad kada nors susitiksiu su sau tinkanciu zmogum? Gal as veltui neduodu galimybes zmonem, su kuriais idomu ir gera bendraut, bet seksas – na, siaubingas, mano atzvilgiu, ir partneris nieko nenori daryt, kad ji gerint? Tai toks zmogus tegu draugu gretose ir lieka mano supratimu, kam jis man reikalingas kaip busimas vyras? Zinau kad ir viena puikiai pragyvensiu, nuo nieko nepriklausau, bet kazkaip norisi dalintis laime ir kurt gyvenima kartu su lygiaverciu partneriu, dar negaliu priimt tos minties kad galbut isvis niekada tokio zmogaus nesutiksiu. Gal per daug cia prirasiau vienam kartui, bet man labai skaudi tema, nes jauciuosi kazkokia iskrypele, ypac kai drauges pasakoja kaip joms nusibodo, kad ju vyrai nori tiek daug sekso ir jos iesko budu to isvengt. Atrodo net verkt norisi kai isivaizduoju kad mano vyras taip nuo manes bando issisukinet ir klausineja draugu patarimo. Kodel man nepraeina noras myletis net po daug metu kartu? Turejau santykius kurie truko 7 metus, visada to zmogaus norejau. Nustojau noret kai supratau, kad mes neturim bedros ateities del skirtingu tikslu ir aplinkybiu. Tai man tas fizinis norejimas ir dvasinis rysis yra labai glaudziai susije, bet kaip supratau is jusu paskutinio laifo taip neturi but? Ar as rimtai kazkokia nesveika?

(Galite sutrumpint viska, matau kad cia labai daug gavosi, bet nezinau kaip viska paaiskint trumpiau)”

Atsakymas:

Mano nuomone, klausimo autorei tiesiog reiktų mėgautis santykiais su žmogumi, kuris jai patinka tol, kol yra ta trauka, kol yra abipusis susidomėjimas ir kai tas susidomėjimas jau slopsta, pradeda ryškėti skirtumai tiek seksualiniuose poreikiuose, tiek ir socialiniuose (vertybės, tikslai ir pan.), tada tiesiog skirtis. Deja, manau, kad nebus taip, kad jūsų seksualiniai poreikiai sutaps visada, kol būsite kartu. Žmogus ne robotas, jis negali įjungti/išjungti mygtukų – kūnas veikia pats automatiškai ir siunčia signalus – noriu ar nenoriu. Ir tai su kitu žmogumi nesusiję, tai grynai vieno kūno poreikis daugintis (nors jūs manote, kad tai susiję su kitu žmogumi, žinoma, kaip visada, nieko įrodyti aš nenoriu, turite teisę gyvenimą matyti taip, kaip norite). Tai ir viskas, kas yra seksas. Ir kadangi kito žmogaus kūnas veikia savaip, susiderinti du kūnai negali niekaip. Tas suderinamumas jaučiamas tik pačioje santykių pradžioje, „gėlių ir saldainių“ etape. Vėliau viskas pradeda pamažu skirtis. Kuo toliau – tuo labiau. Ir jei jums taip labai svarbus seksualinis santykis, ir jūs nenorite niekaip derintis prie kito žmogaus, ieškoti išeičių, kaip pasitenkinti pačiai (masturbacija), neprievartaujant jo, taip išeina, kad turėsite ieškoti kito partnerio tokiam pat laikinam pabendravimui.

Dvasinis ryšys yra dar viena tema, ją taip pat kiekvienas supranta savaip. Kaip galime kalbėti apie vidinį ryšį poroje, kai dažnas žmogus neturi šito ryšio pats su savimi? Daugelis gi galvoja, kad seksas ir yra meilė (jei ji man „duoda“, tai viskas, reiškia – myli ; arba, jei jis manęs nuolat nori, tai irgi reiškia, kad myli).

Kad taip jums būtų toks stebuklingas ryšys visame kame ir visam laikui – netikiu, kad taip būna. Bet gal stebuklais reikia tikėti?

#santykiai #skambučiai #nuovargis #santuoka #norai #požiūris #baimė #sapnai #košmarai #panika #stresas #emocijos #draugai #vakarėliai #hobis #meilužis #nenoras #seksas #dvasinisryšys #fizinisryšys #trauka #poreikiai #balansas #meditacija