2022 kovo 1 d. #214
🌺2022 kovo 1 d.🌺
Anoniminiai klausimai:
✨ Poroje nera emocinio artumo, pokalbių. Vyrui to nereikia sako kam tuščiai kalbėti.. Man to trūksta… jaučiuosi blogai, jam tai sakiau jis nesupranta. Kaip man elgtis? Dėkoju
✨ Sveiki. Augau šeimoje, kurioje turejai būti gera mergaitė. Ir tokioje šeimoje, kur Tave nuolat kritikuoja. Dėl visko. Ir dabar. Man 33 m. Užaugau labai nepasitikinti savimi, ne mylinti savęs, nuolat kritikuojanti save. Bet didžiausia problema man yra raudonavimas. Dėl visko. Bet nežinau kodėl ypatingai, kai sulaukiu vyrų dėmesio. Gali tiesiog susitikti žvilgsniai prie kasos ir aš jau stovesiu raudona, stipriai raudona. Kartais atrodo viską atiduočiau, kad taip nebūtų, nes būna labai nemalonių situacijų. Kaip bent jau mažiau raudonuot?
✨ Sveiki, esu isterikė, greit užsiplieskiu, greit susinervinu, pradedu šaukti su toke agresija, tai įšaukia žeminantis elgesys, arba kai liečia mano ribas, kai man aiškina, o ypač jai būnu gražiai pasakius, kad taip nesielgtų ir vistiek elgiasi, tada man užverda viskas vidui, nervina, kad negirdi manęs. Kas tai? Kaip valdyt save? Kaip nešaukt? Kaip nesinervot, dėl tų dalykų?
✨ Miela Raimonda, norėčiau patarimo kaip elgtis su zmogum, kuris nevertina ir ne itin gerbia? Jei tai nebutu vaiko tevas, skirciausi. Bandziau atsakyti jam tuo paciu kad pasijustu kaip as- nepadeda, buna dar blogiau. Kalbėtis graziai irgi bandyta- dažniausiai kalta lieku as. Jis aplamai labai emotionalus, nervingas zmogus, jį erzina visokios smulkmenos . Megsta gincytis su manim esant vaikui salia, sakiau kad to nedarytu, bet ignoruoja. Visada toks jis nebuvo, anksčiau buvau as tokia- matyt “pereme” is manes. As su savimi dirbu, bet ka daryti su juo, jei nemato savy nieko blogo?
✨ Man diagnozavo nerimo sutrikimą. Prieš pusę metų jūsų grupėje mačiau informaciją apie tai ir buvau rami, kad pas mane nėra jo. Išpūčiau akis, nes negalėjau patikėti, bet faktai viską tik patvirtina. Negaliu ramiai išsimiegoti 4 metus – na turiu vaiką, pateisinau tai. Turiu emocinį valgymo sutrikimą – pateisinau tai, kad dar liko galvoje neišspręstų dalykų, bet faktas, kad valgau tik tuomet kai aplanko nerimas. Padažnėjęs kvėpavimas ir didelis širdies pulsas jau senokai – pateisinau, kad tai dėl viršsvorio – 90kg ir dėl to, kad verčiu save daryti tai, ko nenoriu. Vaiko auginimo metu pasijutau kitokia mama, pateisinau tai, kad kiekviena augina kitaip, kad aš tiesiog į viską žiūriu jautriau. Kiekvieną dieną kokį 50 kartų mintyse matau baisius scenarijus, tai nukris, tai susižeis, tai apskritai dings vaikas iš akiračio. Sunku net palikti kitam žmogui, nes jie nežiūri atidžiai į vaiką, na juk lyginu pagal save. Mane tai sekino, keturis metus dėmesys nukreiptas tik į vaiką, net indų ramiai neišsiplaunu, nes dvi lėkštes plaunant jau nerimauju kaip vaikas, bet pateisinau, kad vaikas mažas, kad jeigu negaliu tos baimės pakeisti, tai nustoju nerimauti, leidžiu įvykiams tekėti sava vaga, nors ir būkštauju. <…>
#nerimas #auka #baimės #toksiškisantykiai #meilėsau #pasitikėjimassavimi #tėvaiirvaikai #nuostatos #patirtys #isterija #emocinisartumas #raudonavimas #ribos #savikontrolė
