2025 gegužės 20 d., antradienis #449
2025 gegužės 20 d., antradienis
Anoniminiai klausimai:
Kai susipažinau su vyru man buvo 20, gyvenam su juo jau 27 metus, vyras 7 metais vyresnis. Auginame tris 11-16 metų vaikus. Kuo toliau, tuo mano santykis vyro atžvilgiu šala, nenoriu jokio intymumo. Vyras visuomet buvo linkęs į nuomonės kraštutinumus, yra dažnai kritiškas kitų žmonių atžvilgiu, kaip jo tėvas sakė, diktatorius. Man su juo susipažinus buvo mažutis grėsmės pojūtis, tokia maža raudona vėliavėlė, bet jį ignoravau. Tikėjausi už jo būti kaip už uolos, kad jis pasirūpins šeimos gerbūviu, nes jau tada buvo verslininkas. Ilgą laiką stengiausi prisitaikyti prie jo norų – visai pakeičiau mitybą, rengiausi, kaip jis norėjo, priėmiau jo mąstyseną, o jis tuo metu po truputį vis darėsi niūresnis, nesirūpino, kad man būtų gera šalia jo. Didelė emocinė atrama gyvenime man visada buvo mama, bet ji susirgo vėžiu prieš 5 metus ir praeitą rudenį mirė.<…>
Sveiki, paskutiniu metu aplinkoj labai dažnai pastebiu kaip žmones visų šitų “meilių sau”, “ribų brėžimo” ir panašių dalykų mada išvedė iš sveiko suvokimo, visi tik brėžia ribas kitiem, mato toksiškumą tik kituose, elgiasi savanaudiškai, nes neva tas yra meilė sau. Labai norėčiau paklausyti jūsų nuomonės apie tai, nes pati jaučiu, kad žmonės per tą žiūrėjimą savęs tikisi kažko tik iš kitų, o patys galvoja kad juos turi visi vat mylėt ir nešiot ant rankų tokius kokie yra, o vat tik kitas blogas ir turi keistis, o jau man tai viskas gerai – aš brėžiu ribas ir save myliu. Jaučiasi vis didesnis nutolimas tarp žmonių, nes gi visi tokie protingi pasidarė prisiklausę internete koučerių visokių ir save titulavusių mokytojų.
Klausiau jūsų įraša su dukra, paskutinė tema apie smurtą labai svarbi, kito klausimų. Pati auginu dar nedidelį vaiką, suprantu kad elgiuosi taip kaip sakiau nesielgsiu. Pati patyriau daug smurto šeimoj ir psichologinio ir fizinio, skausmas šidryj kankina iki dabar, ryšio su šeima nėra, tik paviršutinis bendravimas labiau iš būtinumo, iki dabar visada esu nesuprasta ir kritikuojama, viskas ką galvoju ir darau jiems yra blogai. Pinigų terapijoms ir brangiems psichologams tiek nėra, kiek teko bandyti nemokamų tinkamo sau neradau. Klausimas, kaip susitvarkyt su savo skausmu, kad vaikui dėl mano bėdų, ir man pačiai, netektų kentėt, kaip nesugadint santykių ir nesunaikint ryšio, neprarast meilės? Kaip būt supratingesnei ir kantresnei vaikui? Kaip nesielgt taip kaip elgėsi su manim, labai nenoriu, bet stresinėse situacijose taip gaunasi nesamoningai.
#santykiai #meilėsau #egoizmas #ribos #smurtas
